- kežetys
- kežetỹs sm. (3b) mažas, užskurdęs medis, gyvulys ar žmogus: Mažas kaip kežetỹs Ob. Žiūrėk, dar tas kežetys kimba Ukm. Kežečio bijo, ot tau vyras! Ldk. Šis vaikas tai tikras kežetys – jau keturiolika metų, o vis kai pupų pėdas Vj. Ko čia stovi kaip kežetỹs? Ukm.
Dictionary of the Lithuanian Language.